KETONLINE

Atsakomybė už KET pažeidimus

Paneigė visus pasiteisinimus, kodėl neva verta važiuoti be diržo

Lapkričio 16-ąją, minint Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti šiurpių avarijų vietose degė žvakės. Jų būtų gerokai mažiau, jei vairuotojai ir keleiviai būtų segėję saugos diržą.

Lapkričio pradžioje Pagėgių savivaldybėje automobilio „VW Passat“ vairuotojas žvyrkelyje nepasirinko saugaus greičio. Jo automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Verčiantis iškritęs šalia vairuotojo sėdintis keleivis buvo prispaustas automobilio. Vyras žuvo.

Padariniai galėjo būti dar baisesni – automobilyje buvo keturi asmenys, nė vienas jų nebuvo užsisegęs saugos diržo. Automobilis nebuvo labai stipriai deformuotas, tad ir šiuo atveju saugos diržas būtų išgelbėjęs žmogui gyvybę.

Lapkričio 1-ąją Panevėžio rajone, senajame kelyje Ukmergė–Panevėžys, automobilis „Audi“ nulėkė į lauką ir kelis kartus vertėsi. Vairuotojas iškrito per langą ir automobilio prispaustas žuvo. To nebūtų atsitikę, jei jis būtų segėjęs diržą.

Šių metų vasarą apvirtus automobiliams iškrito ir žuvo du žmonės Kaišiadorių rajone. Taip pat buvo žuvusiųjų Klaipėdoje, Trakų, Panevėžio, Klaipėdos, Mažeikių, Širvintų ir kituose rajonuose. Rudenį apvirtus automobiliui žuvo nepilnamečiai Šakių ir Biržų rajonuose. Saugos diržai galėjo išgelbėti gyvybę ir jiems.

Diržai gelbėja ir atsitrenkus į kliūtį. Štai senajame Ukmergės–Panevėžio kelyje automobilis rėžėsi į medį. Nors smūgis nebuvo labai stiprus, vairuotojas, neužsisegęs saugos diržo, krūtine trenkėsi į vairo kolonėlę. Plyšo aorta ir žmogus mirė.

„Gerokai daugiau žmonių išsaugotų gyvybę, jeigu nepamirštų užsisegti saugos diržų“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus patarėjas Antanas Čereška. Užsisegti saugos diržą vairuotojai ir keleiviai pamiršta neretai. Avarijų priežastis tiriantys specialistai apstulbsta išgirdę atsakymą, kodėl jie taip pasielgė.

Nepagrįsti pasiteisinimai

Stengiantis išsiaiškinti, kodėl žmonės nesinaudoja saugos diržais, Estijoje atlikta apklausa.

Mitas Nr.1. Jauni vairuotojai, važinėjantys šiuolaikiniais automobiliais, mėgsta tvirtinti, kad avarijos atveju juos išgelbės oro pagalvės.

Oro pagalvės – geras dalykas, tačiau saugos diržai yra patikimesni. Jie sugeria visą smūgio jėgą, o oro pagalvės apsaugo tik konkrečias kūno vietas – veidą, pečius, krūtinę.

Be to, visuomet yra tikimybė, kad ištikus avarijai vairuotojo kūnas judės ne tiesiai oro pagalvės kryptimi, o kitu kampu, tad oro pagalvė nepadės.

Mitas Nr.2. Kai kurie apklaustieji neva buvo girdėję apie žmonių žūtis, kurių galėjo nebūti, jei ne užsegtas diržas. Jeigu žmogus avarijos metu buvo užsisegęs diržą, bet žuvo, turbūt diržas niekuo dėtas.

Įvykus ypač sunkiai avarijai, saugos diržai ne visuomet gali išgelbėti gyvybę, bet tikimybę likti gyvam jie smarkiai padidina.

Mitas Nr.3. „Jeigu nesisegsiu saugos diržo, per avariją būsiu išsviestas iš automobilio ir liksiu gyvas“, – mąstė kai kurie apklausos dalyviai.

Iš tiesų tikimybė žūti atsitrenkus į automobilio langą judant dideliu greičiu arba nuo smūgio į žemę nuskriejus keliolika metrų yra daug didesnė, negu žūti įstrigus automobilyje.

Mitas Nr.4. „Saugos diržai sumažina tikimybę likti gyvam, jei mašina užsidega arba atsiduria po vandeniu“, – mano dalis vairuotojų.

Avarijų, per kurias automobilis užsidega arba atsiduria po vandeniu, įvyksta itin retai. O ir patekus į tokią saugos diržas gerokai padidina tikimybę, kad žmogus nepatirs rimtų sužalojimų ir nepraras sąmonės. Taigi jis galės ištrūkti iš automobilio.

Be to, avarijų, į kurias patenkama važiuojant palyginti nedideliu greičiu (apie 60 kilometrų per valandą), įvyksta gerokai daugiau. Būtent tada saugos diržai itin padidina tikimybę likti gyvam.

Mitas Nr.5. „Saugos diržų nereikia trumpų kelionių metu“, – įsitikinę nerūpestingi vairuotojai.

Tikimybė patekti į avariją ilgos kelionės metu ir išvažiavus į parduotuvę apsipirkti yra panaši. Antruoju atveju ši tikimybė gali būti netgi didesnė, nes miestuose būna daugiau automobilių.

Mitas Nr.6. „Aš gerai vairuoju, kam man tas saugos diržas?“ – numoja ranka kai kurie.

Net jei iš tiesų žmogus vairuoja gerai, jis neturi pamiršti, kad kelyje yra ne vienas. Avariją gali sukelti ir kitas vairuotojas.

Sumažina traumos tikimybę

Eismo saugumo specialistas A.Čereška tvirtino, kad avarijos momentu diržai prispaudžia ir sulaiko žmones – vairuotoją ir keleivius – automobilyje. Tai ypač svarbu, kai automobilis apvirsta. Tyrimais įrodyta, kad saugos diržai 3–4 kartus sumažina mirtinos traumos tikimybę.

Žmonės, kurie nesinaudoja saugos diržais, per avarijas dažniausiai patiria galvos ir krūtinės ląstos traumas.

Automobilio salone sužalojimus sukelia šios automobilio dalys: vairo kolonėlė, priekinis automobilio stiklas, prietaisų skydelis, kėbulo stogas.

Dažnai po eismo įvykio automobilis lieka beveik sveikas, o iš jo per išdužusį langą ar atsidariusias dureles iškritęs vairuotojas ar keleivis žūsta.

Verčiantis automobiliui veikia stiprios jėgos, todėl automobilyje net už rankenos įsikibęs žmogus neišsilaiko ir būna išsviestas per langą ar dureles.

Vaikams – specialios kėdutės

„Dažnai išgirstame, kad apvirtus automobiliui specialioje saugos kėdutėje vežami vaikai liko gyvi ir sveiki, nes tėvai buvo užsegę saugos diržus. Daug tėvų tokias kėdutes naudoja, už tai juos reikia pagirti. Tačiau taip pat reikia paskatinti ir kitus tėvus, kad jie savo vaikus vežtų tik specialiose kėdutėse su užsegtais saugos diržais. Kai saugos diržai žmones išgelbėja, dažnai apie tuos įvykius net nesužinome – žmonės liko sveiki, buvo įformintas techninis eismo įvykis ir tuo viskas baigėsi“, – sakė A.Čereška.

Šaltinis: Lrytas.lt

Tagged , , ,

Related Posts

Leave a reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Klausimai ir atsakymai vairuotojams
KET bilietai ir testai - internete ir telefone
Ausinės sveikatospazymos.lt

Paieška
Loading

twitter widget