KETONLINE

Atsakomybė už KET pažeidimus

Kaip dirba automobilių perpardavinėtojai?

Daugelis automobilių perpardavinėtojų, Lietuvoje dar vadinamų „perekūpais“, turi vieną ir tą patį tikslą – pelną – tačiau savo darbe naudoja skirtingą metodiką. Plačiau šia tema rašo „Wroom“. Susipažinkime su svarbiausiais šio verslo ypatumais.

Daugeliu atvejų perpardavinėtojai dirba legaliai, jie nėra užsislaptinę sukčiai. Principas paprastas: rasti automobilį, kurį gali nupirkti pigiau, o parduoti brangiau į mašiną nieko neinvestuojant ir neregistruojant jos savo vardu. To galima pasiekti pasirašant keletą sutarčių ir truputėlį gudraujant. Bet apie viską iš eilės.

Geras perpardavinėtojas sugeba greitai ir tiksliai įvertinti automobilio būklę, argumentuotai derėtis dėl kainos ir puikiai išmano rinkos specifiką. Taip pat žino, kaip laimėti laiko ir neregistruoti automobilio savo vardu (t.y. išvengti papildomų išlaidų).

Taip, „perekūpas“ visuomet pasiūlys už jūsų automobilį mažesnę kainą, nei įprastas pirkėjas, įsigyjantis automobilį sau. Tačiau tokia situacija turi ir privalumų: jūs pinigus gausite iš karto ir sugaišite mažiau laiko.

Sukčiai ir dori verslininkai

Deja, pasitaiko ir nesąžiningų šios srities profesionalų, kurie klastoja dokumentus, atsukinėja ridą. Kiti bando prastumti pirkėjui „lavoną“, greičiau gauti pinigus ir dingti iš akiračio. Arba parduoti automobilį, kurio buvęs šeimininkas turėjo bėdų su policija. Tokiu atveju senų nuodėmių aiškinimasis sugadina daug nervų.

Pažvelkime į perpardavinėtojų darbo schemą. Perparduodamas automobilį toks verslininkas gali ir neatskleisti visų savo kortų. Nes galutinėje sutartyje jo pavardės nebus (ten įrašomas pirminis pardavėjas). Nors, prispaustas pirkėjo, vėliau gali ir paviešinti asmens duomenis, įrašytus pirminėje pirkimo-pardavimo sutartyje.

Buvęs automobilio šeimininkas ir laikinas naujasis („perekūpas“) sudaro pirkimo-pardavimo sutartį. Perpardavinėtojas niekad neregistruoja automobilio savo vardu. Jis tiesiog atiduoda pardavėjui „greitus pinigus“.

Sumanus, sąžiningas perpardavinėtojas stengsis palaikyti ryšius su buvusiu savininku. Ypač tuo atveju, jei, prieš parduodamas automobilį kitam, šiais ratais naudosis. Juk visos baudos už greičio viršijimą keliaus pas senąjį savininką, nes perpardavinėtojas automobilio savo vardu neperregistravo.

Tiesa, pagal Lietuvoje nustatytą tvarką pardavėjas, pardavęs jau registruotą transporto priemonę, dėl jos duomenų keitimo turi kreiptis į VĮ „Regitra“ per 15 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. O pirkėjas turi ją perregistruoti per 10 dienų po to, kai į VĮ „Regitra“ kreipėsi jos pardavėjas. Laiku neperregistruota transporto priemonė išregistruojama. Taigi teoriškai „perekupas“ gali naudotis automobiliu iki 25 d. jo neperregistravęs.

Tačiau yra ir kitų išeičių. Jei „gerasis perpardavinėtojas“ sutaria su pirminiu pardavėju, sutartyje ne iš karto įrašoma data. Ir tik radęs naują pirkėją, perpardavinėtojas paprašo pirminio pardavėjo įrašyti datą. Arba sutartis iš naujo perrašoma kas 10 dienų.

Kitas būdas – išregistruotam automobiliui gauti „raudonus numerius“.

Elgiasi kaip šeimininkas

Įdomu tai, kad, įsigydami automobilį iš perpardavinėtojo, iki paskutinės akimirkos taip ir neįtarsite, kad ne jis yra tikrasis šeimininkas. Nes, bent jau kalbėdamas telefonu ir pasakodamas automobilio istoriją, jis tikrai neišsiduos. Ir tik tuomet, kai paprašysite automobilio dokumentų, paaiškės tiesa. Todėl praktinis patarimas – iš karto prašyti techninio paso, kad kuo daugiau sužinotumėte ir apie transporto priemonę, ir apie jos tikrąjį savininką.

Taigi automobilio VIN kodo ir registracijos numerio klauskite iš anksto. Pagal šiuos duomenis mokamuose portaluose arba šiame portale jūs apie automobilį galite sužinoti tikrai naudingos informacijos.

Ar pardavimo sandėris švarus?

Yra keletas būdų nustatyti, ar perpardavinėtojas turi blogų kėslų. Vienas iš aspektų – automobilio apžiūros vieta.

Jei perpardavinėtojas paskyrė pasimatymą savo kieme, tai rodo jo geras intencijas. Ar netoli namo, kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (bet tai sužinoti yra sunkiau, nes jis juk sutartyje rašo ne savo duomenis). Todėl pabandykite paklausti tiesiai šviesiai, kur jis gyvena. Ir jei su šiuo žmogumi maloniai sveikinasi kaimynai, vadinasi jis jums nemelavo.

Tačiau, jei automobilio apžiūrai pasirinkta prekybos centro aikštelė ar degalinė, susimąstykite: gal jis turi ką slėpti? Tuomet pasiūlykite patikrinti automobilį patikimame servise.

Perpardavinėtojų kastos

Perpardavinėtojai – labai individualūs žmonės, todėl tikrai nėra lengva juos griežtai suskirstyti į grupes. Bet galima išskirti kai kuriuos jų darbo ypatumus:

1. Dirbantys su iš esmės tinkamais naudoti automobiliais. Jie puikiai išmano savo krašto specifiką ir žino, kam pasiūlyti automobilį gražiu kėbulu, o kokiems pirkėjams svarbi techninė būklė, ypač variklis ir pavarų dėžės funkcionalumas. Taip pat, kas gali domėtis amerikietiškom transporto priemonėm, o kam patinka tik europietiškos, bet brangesnės, mašinos.

2. Vieni perpardavinėtojai medžioja idealios būklės mašinas (tarkime, pogarantinius įmonėms priklausiusius automobilius) ir bando jas parduoti už didesnę kainą. Kiti ieško daužtų transporto priemonių ir stengiasi jas kuo pigiau suremontuoti. Jei perpardavinėtojas sąžiningas, jis, be abejo pateiks pirkėjui ir pirmines daužto automobilio nuotraukas.

3. Vidutiniškai pelnas už perparduotą automobilį neviršija 10 proc. Tačiau būna atvejų, kai perpardavinėtojas, pasinaudojęs automobiliu jį parduoda už tą pačią kainą – jei paklausa neatitinka jo lūkesčių ir ilgiau pasilikti automobilį netikslinga. Juk geriau, kai pinigai sukasi versle, o ne „stovi garaže“.

4. Ir perpardavinėtojai, ne tik paprasti pardavėjai, sutinka derėtis. Tačiau jų siūlomos „nuolaidos“ mažesnės. Juk jie profesionalai, moka argumentuoti, kodėl negali nuleisti kainos. Tiesiog stenkitės patikrinti jų argumentus. Pavyzdžiui, jei perpardavinėtojas pasakoja, kaip stropiai automobilis buvo prižiūrimas, tegul pateikia autoserviso įrašus ar bent sąskaitas.

5. Egzistuoja perpardavinėtojų tinklas, kuris dirba su konkrečiais tiekėjais – dileriais, lizingo bendrovėmis ir iš anksto žino, kada klientai grąžins automobilius (pvz., pasibaigus garantijai arba lizingo laikotarpiui). Tokiu būdu pelną dalijasi su savo informacijos šaltiniais.

Taigi nėra vienos aiškios taisyklės, kurie pardavėjai geresni: tie, kurie parduoda „iš pirmų rankų“, ar „perekūpai“. Tačiau akivaizdu, kad tikrinti reikia kiekvieno pardavėjo pateikiamą informaciją. Patikra autoservise – taip pat būtina, negailėkite tam pinigų. Ir pasitikrinkite automobilio istoriją čia ar pas savo draudėją.

Šaltinis: 15min.lt

Leave a reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

Klausimai ir atsakymai vairuotojams
KET bilietai ir testai - internete ir telefone
Ausinės sveikatospazymos.lt

Paieška
Loading

twitter widget